Į sudėtingą istorinių pilių pasaulį galima skverbtis įvairiausiais būdais. Galima klasifikuoti jas pagal grakščių formų konstrukcijas arba architektūrinius pastato puošybos elementus, pagal dailius salonų baldus ir ilgus gūdžius koridorius, pagal meno kolekcijas, kurios dažnai paverčia istorines rezidencijas paveikslų galerijomis ir pasigėrėtinais muziejais. Jų istoriją galima kurti atsižvelgiant į daugybę įvykių, sukrėtusių šį pasaulį prieš daugel šimtmečių – paslaptingų apžavų dėka šių įvykių aidas dar vis gyvas tarp pilių ir tvirtovių sienų, tų laikų dvasia ris dar tebesklando elegantiškai simetriškų senovinių parkų bei sodų alėjose. Bet galima šias rezidencijas vertinti ir kitu požiūriu – kaip gausybės architektų, menininkų ir amatininkų kūrinius, reprezentuojančius įvairių šalių ir epochų meną. Kadangi šios pilys iškilo kaip karalių ir didikų rezidencijos, malonumų ir poilsio rūmai, akivaizdžiai simbolizuojantys jų galią ir šlovę, jos yra pats tikrinsiąs savininkų individualybės ir psichologijos atspindys.
Didingi karališkųjų dinastijų rūmai, sukurti žymių architektų ir dekoruoti genialių menininkų, buvo architektūriniai šedevrai ir sykiu svarbūs valdžios centrai. Čia buvo sprendžiamas šalių likimas, kuriami svarbūs projektai, rezgami tamsūs sąmokslai, vešėjo meilė ir intrigos.
