Knyga „Saldus liūdesys. Kaip liūdesys ir ilgesys suteikia mums pilnatvę” skirta žmogaus melancholiškajai pusei, linkusiai į ilgesio, liūdesio ir gėlos būsenas. Tai stiprus bėgančio laiko suvokimas ir keistas visa persmelkiantis džiaugsmas dėl pasaulio grožio. Šis požiūris susijęs ir su pripažinimu, kad šviesa ir tamsa, gimimas ir mirtis, sielvartas ir džiugesys visada greta.
Jei kada nors susimąstei, kodėl tau patinka liūdna muzika…
Jei lietinga diena tau asocijuojasi su jaukia ramybe arba sužadina įkvėpimą…
Jei tave ypatingai veikia muzika, menas arba gamta…
Tada tikriausiai susitapatini su saldaus liūdesio būsena.
Kodėl liūdesys yra emocija, kuri padaro mus niūrius? Kas iš tikrųjų sužadina „tobulos” ir besąlygiškos meilės ilgesį (ir ką tai turi bendro su mūsų meile liūdnoms dainoms)? Kodėl kūrybiškumas atrodo susijęs su ilgesiu, liūdesiu ir transcendencija? Kaip susitaikyti praradus meilę? Kaip ant širdgėlos pamatų pastatyta tauta virto normatyvine geros nuotaikos kultūra? Kaip gyventi ir dirbti išliekant savimi priverstinio pozityvumo kultūroje? Kaip turėtume gyventi žinodami, kad mes ir visi mūsų mylimi žmonės mirsime? Ar paveldime savo tėvų ir protėvių skausmą? Jei taip, ar galime jį paversti jėga?
