Mane visada stebino žmonės, kurie geba įgyvendinti savo svajones, ir tai daro neprilygstamai grakščiai, tarsi tai būtų savaime suprantamas dalykas. Tik skaitydamas „Kas liko už kadro“ aš supratau, kad tikro meistro talentas –– neišsiduoti, kiek prakaito įdėta į jo kūrinį. Galima šitą knygą vertinti kaip gausybės faktų, anekdotinių įvykių ir taiklių pastabų apie 20 metų, prabėgusių leidžiant „Ievą“, kaleidoskopą. Galima joje ieškoti sau ir visiems pažįstamų garsių vardų bei pavardžių. Galima ją netgi imti kaip žiniasklaidos verslo vadovėlį: ką reikia, o dar dažniau –– ko nereikia daryti, kad pasisektų. Tačiau užvis geriausia šią knygą pasidėti prieš save kaip veidrodį. Ir žvelgiant į kitų žmonių likimus bei poelgius atpažinti save. O užvertus knyga suvokti, jog nieko nėra svarbiau kaip puoselėti svajonę ir jos siekti. Nes tik apie jos išsipildymą ir praradimus dėl jos galima parašyti gerą knygą.
Tai – ištrauka iš dar „karštos“ leidėjų Evos ir Viktoro Tombakų knygos „Kas liko už kadro“ recenzijos, kurią parašė jų buvęs kolega, rašytojas bei scenaristas Aidas Puklevičius. Beveik 20 metų praleidusi leidyboje ir sukūrusi pirmą nepriklausomą Lietuvoje „gliancinį“ žurnalą moterims „Ieva“, vėliau į puritoniškąją Lietuvą atvedusi blogų mergaičių Bibliją – žurnalą „Cosmopolitan“, Eva su šeima kraustosi į Australiją – pasitikti naujų iššūkių.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.