Bernardinų dienoraščiai

„Ne taip seniai, prieš trejetą metų, pasirodė pirma kun. Juliaus Sasnausko OFM sakymų ir postilių knyga „Dar kartą — Žmogaus Sūnus“, o štai dabar — „Bernardinų dienoraščiai”. Kiti liturginiai metai, kiti Šventojo Rašto skaitiniai, bet juk tas pats postilių sakytojas — ar vertėjo?
Skirtumas vis dėlto ne tik toks. Sakymų, sudėtų į. šią knygą, kunigas Julius niekada nerašė. Juos jis nuo 2000-ųjų Gavėnios iki 2001-ųjų Gavėnios ankstyvais rytmečiais kalbėjo Vilniaus Bernardinų bažnyčios koplyčioje, sekmadienių pavakariais — centrinėje navoje. Žodžių negludino, minties nedailino, apimties nematavo. Net nežinau, ar visada spėdavo apgalvoti tai, ką sakys. Manau, kad ne. Todėl šie pamokslai yra labiau „pasišiaušę”, labiau atmiešti Dievo braidžiojimais po kasdienybę, intymesni ir skvarbesni. Žodžiai laisvai kvėpavo ir todėl labiau erzino, įgiję daugiau galios išmušti mus iš įprastų vėžių, jie jaudino, guodė, kėlė maištą, stiprino, akino ginčytis, atverdavo vis naujas Dievo žodžio prasmes… Klausant visada buvo gaila, kad per mažai ausų juos girdi… Todėl ir pakliuvo pirma į magnetofono juostelę, paskui — ant popieriaus, nelabai daug ką keičiant ar atimant. Iš daugiau nei poros šimtų į knygą pateko ne tie, kurie „gražiausi” literatūrine prasme, bet tie, kurie atrodė tiesiausi, netikėčiausi ir įžvalgiausi.” – Sudarytoja