Liberalizmas kaip visuomenės griūtis

„Artėja nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Ruošiamasi tai pažymėti. Iškyla klausimas: kokia prasme – formaliai, chronologiškai pagal įprastą paprotį, ar su to meto ar nauju turiniu? Ar pasitarėme su Jonu Basanavičiumi? Visko būta. Prie naujo tikėjimo 1919 m. Kapsukas nubėgo pas Leniną, 1940 metais Sniečkus – pas Staliną. O dabar liberalai ir juos gerbiantys be kepurės, išdidumo ir savigarbos vykdo Briuselio valią ir ruošiasi ten visam savo klumpes palikti, liberalia federacija tapti. Bendrauti prasminga su visu pasauliu, bet klumpes verta laikyti savo namuose ir nedegioti žvakelių svetimoje bažnyčioje, nes tai reikštų atsisakyti 1918 metų tikėjimo. Kontrolinis klausimas: kiekvienas esame savo likimo kalviu, ar tikėtina, kad rasis kalvis, kuris už mus mojuotų sunkiu mūsų ateities kūju? Jau seniai pastebėta: vilką minim, vilkas čia.
Laisvė neturi poilsio dienų ir atostogų.”