Senoji lietuvių skulptūra

Šventųjų statulėles laukuose, kiemuose, kapinėse, šventoriuose plakė lietus, puolė kerpės, aižė laikas, daužė vandalai… Skilinėjo mediena, byrėjo dažai, rūdijo karūnos, bet gražėjo veidai, vis labiau panašėdami į tuos, kurie juos sukūrė ir kurie su jais kalbėdavosi, prašė sveikatos ir sėkmės, gero derliaus, amžinojo gyvenimo. Dievukų akimis praregėjo lietuvių garbintas, šventu laikytas medis.