Vytauto Petkevičiaus (1930-2008) „Didysis medžiotojas Mikas Pupkus“ – smagi, juokų ir pokštų kupina nuotykių apysaka, skirta ir dideliems, ir mažiems priminti, rašytojo žodžiais tariant, „iš kur mes pareiname“, kur mūsų, žmonių, ištakos ir kam turime būti dėkingi, kad iš viso esame.
Įstabu, jog šį kūrinį kiekvienas galės perskaityti pagal savo gebas ar išgales. Pyplys ir kiek paūgėjęs ten ras gražią, žodingą, meistriškai pasektą ir dėmesį prikaustančią šmaikščią pasaką, vyresnis – gilių, jaudinančių minčių, kokia brangi ir šventa yra gamta ir kaip svarbu ją mylėti, saugoti, tausoti. Suaugęs gaus susimąstyti, ar visada buvo teisus, pasirinkęs nerūpestingo eikvotojo kelią.
Trumpai tariant, knygos šūkis „GAMTA – MŪSŲ MOTINA“, beje, nuspalvinęs visą rašytojo gyvenimą bei kūrybą. Šioje knygoje jis įdėtas į labai savito, stačiai neprilygstamo padūkėlio, pramaniūgo ir valiūgo, medžiotojo Miko Pupkaus, lūpas.
Štai keletas jo žodžių apie save patį – susipažinimui:
DAUG KALBĖDAMAS SUMELUOSI IR NENORĖDAMAS
Pirma ir paskutinė prakalba
Sako, žvejai dideli pagyrūnai. Galbūt. Argi visi žmonės kiaurai vandenį mato?
Kalba, medžiotojai dar didesni pramaniūgai. Bet kas čia tokio? Po kepure gyvenant visko pasitaiko.
Plepa, keliauninkai visų didžiausi melagiai. Ir nieko baisaus: kas daug pamato, tas dar daugiau pasako.
Tik tam nieko nenutinka, kas namie kiauras dienas rūgsta, galvą po duknom pakišęs drūnija ir saldžių sapnų nesapnuoja arba storų knygų neskaito.
O aš nuo pat mažens po margą pasaulį klajoju, lipčiaus kulkom šaudau, kaltu žuvis gaudau, tačiau vis viena niekada ir niekam nemeluoju, nes ir taip visos teisybės apie savo nepaprastus nuotykius išpasakot nespėju.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.