Eric Klinenberg (Erikas Klinenbergas; g. 1970 m.) – JAV sociologijos profesorius ir Viešosios informacijos instituto prie Niujorko universiteto direktorius. Jis aktyviai bendradarbiauja su The New Yorker, The New York Times Magazine, Time Magazine, Fortune, The Wall Street Journal, The Washington Post ir kitais leidiniais, dalyvauja radijo laidose. „Gyvenimas po vieną“ – trečioji jo knyga.
„Gyvenimas po vieną“ pasakoja apie didžiausią mūsų laikų socialinį pasikeitimą – nepaprastai padaugėjo žmonių, kurie renkasi gyventi vieni. Baigę studijas jaunuoliai siekia gyventi atskirai nuo tėvų; nesėkmingą santuoką išgyvenę žmonės nebenori ieškoti pastovaus partnerio; net vyresnio amžiaus žmonės dažnai mieliau gyvena vieni nei drauge su kuo nors. Kodėl? Ir kaip į tai reaguoti? Nerimauti, kad dukra „nieko nesusiranda“ ar kad išsiskyręs tėvas net nesistengia ieškoti kitos partnerės? O gal jus pačius kamuoja aplinkiniai, klausinėdami, ar dar neturite draugo, ir gąsdindami, kad, nutikus nelaimei, pragulėsite namie tol, kol policija išlauš buto duris?
Beveik 31 milijonas amerikiečių šiuo metu gyvena vieni. Vienas iš septynių žmonių mėgaujasi savo paties draugija ir neketina nieko keisti. Tačiau 1950 m. tokių žmonių Amerikoje buvo tik 4 milijonai. Tas pats vyksta ir Europoje bei Japonijoje. Kas atsitiko, kodėl mūsų visuomenė taip pasikeitė? Ir galiausiai – gal gyventi vienam nėra taip jau baisu?
Erico Klinenbergo studija ne tik atsako į šiuos klausimus, bet ir pavyzdžiais įrodo: gyvenimas po vieną turi daugybę privalumų, o taip gyvenantys ne visi yra nelaimingi. Jie turi savo aplinką, kurią patys susikūrė – bendravimą elektroninėje erdvėje, aktyvų socialinį gyvenimą, darbą, kolegų, draugų ir gyvūnų. Šių laikų vienišiai – nebe visuomenės atstumti susiraukę nevykėliai, o laisvę pasirinkę ir ja besimėgaujantys individai. Ši knyga raminamai teigia: jūs, gyvenantys vieni, esate visai ne vieniši – jūsų daugybė.
