Tai – pirmasis lietuviškas avangardinis romanas, kuriame nepateikiama aiški siužetinė linija, vientisas pasakojimas ar intriga, tai – pasąmonės srautas, atskleidžiantis suskilusį dvasinį pasaulį. Veiksmas vystosi pasąmonės srautu, chaotiškai, šokinėja laike – įtraukia mus į dabarties įvykius ir praeities apmąstymus. Tik pasirodžiusi „Balta drobulė” tapo novatoriškiausia grožinės literatūros knyga, kada nors parašyta lietuviškai.
Tai vieno herojaus pasąmonės srautas. Tas herojus – Antanas Garšva, dirbantis liftininku viename Niujorko viešbutyje. Iš pažiūros jis – tvarkingas darbuotojas, bet viduje verda jausmai ir egzistenciniai klausimai. Darbas ir uniforma jį bukina, širdyje – kūrybinės kančios, galvoje – suirutė. Regis, jis tuoj išprotės…
Kūrinio autorius Antanas Škėma mėgo modernų meną. Emigravęs į JAV vaidino ir režisavo išeivijos teatro trupėse. Nepaisant to, jog Škėma buvo tikrai talentingas ir išskirtinis kūrėjas, jo parašytos „Baltos drobulės“ net keturis metus niekas nesutiko išleisti. Autoriaus kūryba buvo kritikuojama, pats Škėma sunkiai visa tai išgyveno. Visgi nūdienoje „Balta drobulė“ yra vienas iš labiausiai vertinamų lietuvių literatūros kūrinių, neprarandatis aktualumo ir meninės vertės.
Knygoje atsiskleidžia dvi krizės: egzistencinė ir tapatybės. Egzistencinės krizės veiksmas vyko dar Lietuvoje, kur susipynė tokie įvykiai kaip realus saugumiečių teismas ir nužudytas ruselis – tai paties veikėjo sąžinės teismas. Tuo tarpu tapatybės krizė vyksta Amerikoje – Vakarų kultūros menininkas nenori tapatintis su vartotojiška sistema.
